- šimkuoti
- ךimkúoti, -úoja, -ãvo NdŽ
1. Kair, Sk, Brs, Kv, TDrV19(Ck) žr. šinkuoti 2: Ana šimkúo[ja] midų, alų, vorelką J.
2. tr. po truputį eikvoti, tuštinti, vogti: Neduok, Dieve, grūdus šimkuoti, – tarė Druktenienė: – kaip gyva gorčiaus niekam nesu įpylusi Žem.
3. žr. šinkuoti 3: ^ Graži graži panelė apsisnargliavus šimkuoja (svirtis) LTsV582.
4. NdŽ, Slnt, Kv, Kltn žr. šinkuoti 4: Kad tik barščių būtų, gali šimkúoti Ll. Nutvėriau bešimkuojant smetoną KlvrŽ.
◊ eĩti blė̃kų šimkúoti šunìms pasidaryti niekam tikusiu: Jei nesimokysi, galėsi, vaikeli, eit šunims blėkų šimkuot Šl.\ šimkuoti; iššimkuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.